- išpurėti
- išpurė́ti vksm. Žẽmė išpurė́jo.
.
išpurėti
Look at other dictionaries:
išpurėti — intr. 1. pasidaryti papurusiam, išsiskleidusiam: Šparaginių kopūstų žiedynai nors užaugę didžiausi, bet dar neišpurėję sp. Išpurusios, išpurėtos paliko kvietkos, kaip nušalo iš nakties Šts. 2. pasidaryti puriam, iškorėti: Išpurėjusi žemė Ėr. Ropė … Dictionary of the Lithuanian Language
purėti — purėti, ėja, ėjo intr. 1. darytis papurusiam, skleistis, šakotis: Purėti pradeda žiedai, t. y. tankūs lapai darosi, suskleida, sutankė[ja] J. Aš tave paimsiu, kai žydės, kai purės balti akmenėliai (iron. niekada) VD258. | refl.: Aguona purėjas,… … Dictionary of the Lithuanian Language
supurėti — intr. 1. suskleisti, sutankėti: Supurė[ja], t. y. suskleidžia, sutankė[ja] lapai J. 2. susmulkėti, subyrėti: Lengva dirbt: užėjai akėčiom, ir tuoj supurėjo žemė Gs. purėti; išpurėti; supurėti … Dictionary of the Lithuanian Language
